KRAUNASI ...

NACIONALINIS ŽALOS IR SKOLŲ IŠIEŠKOJIMO CENTRAS

 

     
 

SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS LATVIJOJE: ALTERNATYVŪS BŪDAI

Kaip žinia, Lietuvos įmonės pakankamai aktyviai veikia Latvijos rinkoje. Paskutiniu metu dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos rinkoje pakankami dažnai iškyla problemų dėl skolų nesumokėjimo ir ryškėja tendencija, kad vis dažniau tai nutinka su Latvijos verslininkais.

Savo veikloje kai kurios įmonės pakankamai nedaug skiria dėmesio rašytinių sutarčių, kuriose būtų numatytos galimos rizikos ir ginčų išsprendimo tvarka, sudarymui. Todėl, kai visi ikiteisminiai mėginimai susigrąžinti skolą yra išsemti, lieka tik viena galimybė išspręsti ginčą – bendrąja tvarka kreiptis į teismą su ieškininiu. Ieškinio pareiškimo tvarka – tai paprasta tarp šalių kilusio civilinio ginčo išsprendimo tvarka. Tokio ginčo išsprendimas Latvijos teisme gali užtrukti iki pusantrų metų, o jeigu viena iš šalių nuspręs apskųsti priimtą teismo sprendimą – iki ketverių metų. Dėl šios priežasties daugelis Latvijos verslininkų į sudaromas sutartis įtraukia išlygą dėl galimo ginčo nagrinėjimo trečiųjų teisme.

Ginčo nagrinėjimas trečiųjų teisme pasižymi tam tikrais privalumais, tai:

- trumpesni proceso terminai (sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos; atsakovui yra nustatomas 5 dienų terminas trečiųjų teismo priimto sprendimo geranoriškam įvykdymui – jeigu atsakovas sprendimo neįvykdo, byla perduodama antstoliui priverstinio išieškojimo vykdymui);

- trečiųjų teismo priimtas sprendimas negali būti apskųstas apeliacine tvarka, todėl sumažėja išlaidos ir laiko sąnaudos. Tokiu būdu skolininko įsipareigojimų įvykdymas tęsiasi vidutiniškai apie 2 mėnesius.

Dažnai pasitaiko situacijų, kai sutartis tarp šalių nėra sudaryta arba išlyga dėl ginčo išsprendimo trečiųjų teisme į sutartį neįtraukta, o problema jau yra iškilusi. Kyla klausimas: ką daryti tokioje situacijoje? Iš pirmo žvilgsnio, lieka pasinaudoti tik bendrąja (bei ilgąja) ginčo išsprendimo tvarka. Tačiau Latvijos įstatymų leidėjas numato galimybę išieškoti skolą supaprastinta tvarka, kitaip tariant, pasinaudoti priverstiniu įsipareigojimų vykdymu įspėjimo tvarka. Pasinaudojus šiuo institutu, teismo sprendimą dėl skolos priteisimo galima gauti per 25-45 dienas.

Supaprastintos tvarkos esmę sudaro tai, kad pareiškėjas, pasitelkęs teismą, įspėja skolininką apie bylos perdavimą antstoliui po teismo sprendimo priėmimo, jeigu skolininkas geranoriškai neįvykdys savo įsipareigojimų. Teismas, gavęs atitinkamą kreditoriaus pareiškimą, surašo ir išsiunčia skolininkui įspėjimą. Teismo sprendimas dėl bylos perdavimo antstoliui ir priverstinio vykdymo pradžios priimamas po 14 dienų nuo įspėjimo skolininkui įteikimo, jeigu skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų arba nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

Pabrėžtina, kad aukščiau aprašytas skolininko įspėjimo institutas nenumato kreditoriaus reikalavimų pagrindimo, baudos arba procentų dėl skolos nesumokėjimo laiku, patikrinimo teisme. Teismas tik išsiunčia skolininkui įspėjimą. Todėl prie pareiškimo nereikia pridėti dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimo sumą (pavyzdžiui, sutartį, neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras). Kartu su pareiškimu būtina pateikti tik dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, susijusių su įspėjimo siuntimu, apmokėjimą.

Pagrindiniai šio proceso privalumai:

- trumpi išnagrinėjimo terminai (iki 1,5 mėnesio);
- byla išnagrinėjama šalims nedalyvaujant;
- teismo sprendimas įsigalioja priėmimo dieną ir yra neskundžiamas apeliacine tvarka.

Deja, reikėtų pripažinti, kad šis procesas turi ir tam tikrų trūkumų: jeigu skolininkui nėra įteikiamas teismo įspėjimas (pavyzdžiui, skolininkas, gavęs pranešimą, neatvyksta į paštą arba gyvena kitu adresu) arba skolininkas, gavęs įspėjimą, pateikia teismui savo prieštaravimus – teismas procesą nutraukia. Be abejonės, kai kurie skolininkai gali pasinaudoti šiais proceso trūkumais ir delsti, bet kaip rodo patirtis, tam tikra kreditorių-pareiškėjų dauguma vis dėlto pasiekia teigiamą teismo sprendimą. Teismo nutartis dėl supaprastinto proceso nutraukimo netrukdo pareiškėjui kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja ginčo teisena. Tokiu atveju dalis sumokėto žyminio mokesčio yra grąžinama pareiškėjui (t.y. 2 proc. nuo reikalavimo sumos, bet suma negali viršyti 200 latų (apie 285 eurų) arba įskaičiuojama į žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį sumą (jeigu pareiškėjas pareiškia ieškinį teisme bendrąja ginčo teisena).

Apibendrinant galima teigti, kad tikslingiau yra įtraukti į sutartis išlygą dėl ginčo nagrinėjimo trečiųjų teisme (be abejo, tai reikėtų padaryti tinkamai). Jeigu tokia išlyga sutartyje nėra numatyta, o skolininkas nemoka skolos, iki ieškinio pareiškimo teisme bendrąja ginčo teisena, patartina pasinaudoti supaprastinta ginčo sprendimo tvarka, t.y. kreiptis į teismą dėl įspėjimo surašymo, nes egzistuoja reali galimybė pasiekti teigiamą teismo sprendimą maksimaliai trumpais terminais. Blogiausiu atveju, kai supaprastintas procesas, kuris trunka pusantro mėnesio, yra nutraukiamas, pareiškėjas prarastų laiko, bet išsaugotų galimybę kreiptis į teismą dėl bylos išnagrinėjimo bendrąja tvarka.

Šaltinis: www.delfi.lt

<<atga

 

 
kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai Į titulinį